KALTĖ. Tai jausmas, kurį žmogus patiria, kai tikslingai arba netyčia padaro kažką ne taip (kas neatitinka jo moralinių nuostatų ir vertybių).
Ar visi jaučia KALTĘ?
Nebūtinai. Kaip ir daugelio jausmų atveju, žmonių jaučiama kaltė skiriasi – skiriasi jos patiriamas laipsnis. Tarkime, psichopatinių asmenybės bruožų turintys žmonės rečiau patiria kaltės jausmą, o empatiški asmenys – dažniau ir stipriau. Taip pat kaltė gali priklausyti nuo žmogaus kultūros, šeimos ir auklėjimo.
Koks KALTĖS tikslas?
Nors kaltė gali būti nemaloni, ji skatina motyvaciją keisti ir kompensuoti netinkamą elgesį. Kaltę jaučiantis žmogus gali persvarstyti savo poelgius, ateityje siekti pakartotinų klaidų išvengimo ir ieškoti tinkamų situacijos sprendimo būdų (pavyzdžiui, atsiprašyti).
Ką daryti, jei jaučiu KALTĘ?
Jausti kaltę dėl neteisingo savo poelgio yra normalu, o situaciją dažnai galime išspręsti tiesiog atsiprašydami. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jaučiame kaltę, kuri yra neproporcinga padarytai žalai arba neadekvati situacijai (pavyzdžiui, iš tiesų nieko blogo nepadarėme, tačiau jaučiamės kalti). Kaltės atveju svarbu:
- Atpažinti šį jausmą ir išsiaiškinti, apie ką jis;
- Priimti savo neteisingą poelgį (visi žmonės klysta);
- Spręsti kilusią situaciją (kompensuoti, atsiprašyti);
- Pasistengti paleisti kaltę ir priimti tai kaip elgesio pokyčių galimybę;
Jei su kalte vienam būti per sunku – galima specialistų pagalba (https://www.tarpeiluciu.lt/registracija).
Paveiksliukas: https://www.freepik.com/