Elgesio keitimas yra sudėtingas procesas, kurio metu tenka patirti nemažai sunkumų. Ne veltui tiek daug Naujųjų metų pažadų taip ir netampa realiais veiksmais arba tvariais pokyčiais.
Psichologai James O. Prochaska ir Carlo C. DiClemente (1977) pastebėjo, jog judant tikslo (norimo elgesio) link, yra pereinami šeši etapai, kurių metu sprendžiamos skirtingos užduotys: iki svarstymo, svarstymo, pasiruošimo pokyčiams, veiksmų, pokyčių palaikymo ir atkryčio.
Paradoksalu, jog būdamas pirmoje pokyčių proceso stadijoje, žmogus net nesvarsto apie pokytį. Buvimas stadijoje iki svarstymo dažnai yra lydimas neigimo – žmogus įsitikinęs, jog jo elgesys nėra probleminis ir jo keisti nereikia. Į problemas keliantį elgesį dažniausiai dėmesį atkreipia žmogaus aplinka.
Vis dėlto, pradėjus suprasti elgesio problemiškumą ir atsiradus poreikiui jį keisti, iškyla dilema: ar tai ką gausiu pakeitęs elgesį, yra verta keitimo metu išgyvenamų sunkumų? Paprasčiau kalbant – ką gausiu paaukojęs? Išgyvenamas stiprus vidinis konfliktas. Svarstymo stadijoje daugelis apie pokytį galvojančių žmonių sustoja ir nebepajėgia judėti tolyn. Esant čia, svarbu realistiškai įsivardinti savo galimybes keisti elgesį, pokyčiui trukdančius faktorius, padėti taip pat gali teigiamų ir neigiamų pokyčio pasekmių išrašymas.
Jei numanoma nauda, visgi, nusveria žalą, žmogus imasi judėti link veiksmų stadijos ir ruošiasi pokyčiams. Šioje stadijoje pradedama domėtis, rinkti informaciją, eksperimentuoti su savo elgesiu. Pavyzdžiui, norintis rūkymą mesti žmogus pradeda domėtis, kas gali palengvinti nutraukimo procesą, stengiasi mažinti surūkomų cigarečių kiekį per dieną. Jei esate šiame etape, judėti toliau gali padėti savo tikslų apsvarstymas ir išrašymas, konkrečių veiksmų plano parengimas, palaikymas iš išorės (paramos grupės, draugai, artimieji).
Pasiruošus pokyčiams, judama veiksmų link. Žmogus imasi aktyvių veiksmų pokyčiui pasiekti. Pavyzdžiui, nusprendęs pakeisti esamą gyvenimo būdą aktyvesniu, žmogus nusiperka narystę sporto klube, pradeda lankytis treniruotėse. Šioje stadijoje kyla pavojus greitai nutraukti naują elgesį. Dažniausiai taip nutinka, nes praeitoms stadijoms nebuvo skirta pakankamai dėmesio: nebuvo sudarytas veiksmų planas arba keliamas tikslas neatitiko realių galimybių ir pajėgumų (pvz.: lankytis sporto klube 5 kartus per savaitę iki to laiko išvis nesportavus). Veiksmų stadijoje svarbu turėti palaikymą ir atrasti įvairių būdų elgesiui pastiprinti.
Jei pavyksta praktikuoti naują elgesį ir vengiama grįžimo prie senojo, įžengiama į pokyčių palaikymo stadiją. Pasiekus šią stadiją, atsiranda pastovumas ir užtikrintumas, jog elgesį pavyks išlaikyti. Stiprėja pasitikėjimas savimi.
Visgi, net ir pavykus pasiekti pokyčių palaikymo stadiją, gali įvykti atkrytis ir grįžtama prie senojo elgesio. Nesėkmės patyrimas neretai sukelia gėdą ir nusivylimą, frustraciją. Svarbu prisiminti, jog atkrytis taip pat yra proceso dalis, dažnai pasitaikanti bandyme keisti elgesį. Įvykus atkryčiui, padėtų geresnis jo priežasčių supratimas: kas išprovokavo atkrytį? Kaip galima tų priežasčių išvengti ateity? Būtų svarbu iš naujo įvertinti savo motyvaciją bei veiksmų planą.