Konfliktai – reikalinga ir neišvengiama santykių dalis, juos spręsdami mokomės išreikšti savo poreikius ir suderinti tarpusavio skirtumus. Visgi kartais suprasti save, išgirsti kitą ir taikiai išspręsti konfliktą nepavyksta. Viena to priežasčių gali būti santykiuose dėl turimo nesaugumo jausmo nepastebimai prisiimtos rolės, kurias daugiau nei prieš 50 metų aprašė psichologas Stivenas Karpmanas:
Aukos konflikto metu jaučia baimę, kaltę ir gėdą. Santykiuose yra linkę save nuvertinti, į aplinką demonstruoja bejėgiškumą, šitaip nusimesdami bet kokią problemos sprendimo atsakomybę nuo savęs.
Persekiotojai taip pat jaučiasi pažeidžiami, tačiau nenori būti aukomis. Iš baimės ima kovoti su aplinka, tampa agresoriais ir kaltindami kitus bando nusimesti atsakomybę nuo problemos sprendimo.
Gelbėtojai konflikto metu taip pat išgyvena baimę bei nenorą tapti aukomis. Jaučiamą savo pažeidžiamumą, turimus poreikius nuneigia, tačiau, skirtingai nei persekiotojai, atsakomybės už savo problemų sprendimo vengimą kompensuoja ne išreiškdami pyktį, o prisiimdami aukos primestą atsakomybę ją gelbėti.
Šios trys rolės santykiuose gali nuolat keistis, kartu visada yra viena nuo kitos priklausomos, pavyzdžiui: atsiradus aukai santykiuose kitam asmeniui atsiranda erdvė auką gelbėti arba ant jos pykti – pradėti persekioti. Aukai pasipriešinus persekiotojui, galimas apsimainymas rolėmis: persekiotojas virsta auka ir atvirkščiai, auka – persekiotoju ir t.t.
Įkritimas į santykių dramos trikampį trukdo pažinti savo ir kito poreikius, užprogramuoja konfliktų tęstinumą, jų sprendimo nesėkmę. Ištrūkti iš toksiškų santykių ir išsivaduoti iš prisiimtų aukos, persekiotojo ir gelbėtojo vaidmenų galima sąmoningai atpažįstant savo vaidmenį santykiuose ir prisiimant atsakomybę už norimus pokyčius.
Informacinis filmukas apie santykių dramos trikampį: https://www.youtube.com/watch?v=hJwI5f_vbEw
Tekstas paremtas pagal Eric Berne knygą “Games People Play: The Psychology of Human Relationships”
