MINČIŲ GALIA

Mąstymas – nuolatinis procesas. Kiekvieną dieną mąstome apie tai, kas mums svarbu, ko mes norime, ką prisimename. Mintys apima žodžius, vaizdinius ar net kvapus. Nors pasitaiko atvejų, kai jas suvokiame (pavyzdžiui, rašydami laišką ar mokydamiesi kalbų), paprastai savo minčių nepastebime – jos yra automatinės. Būtent toks automatinis mąstymas padeda mums greičiau priimti sprendimus ir atlikti įprastines užduotis. Tačiau mintys veikia ne tik elgesį - jos daro tiesioginę įtaką ir mūsų jausmams.


Neretai yra manoma, kad įvairios situacijos yra to, kaip mes jaučiamės, priežastis. Tarkime, nesulaukę paaukštinimo darbe, galime jaustis liūdni. Šiuo atveju galėtume tikėti, kad liūdime dėl pačios situacijos, tačiau taip jausis ne visi:

- Kai kurie žmonės liūdės ir dėl nesėkmės kaltins save;

- Kiti pyks ant viršininko, kad jis jų nepaaukštino;

- Dar kiti reaguos neutraliai ir koncentruosis į ateities darbus.


Jei situacija tiesiogiai veiktų mūsų jausmus, visi reaguotume vienodai. Tačiau už mūsų jaučiamus jausmus šioje situacijoje yra atsakingos automatiškai kylančios mintys:

- „Manęs nepaaukštino, nes aš esu nevykėlis“ -> Tampu liūdnas ir nusivylęs;

- „Jis nusprendė manęs nepaaukštinti“ -> Jaučiu pyktį;

- „Visi žmonės patiria sunkumų. Man nepasisekė, bet aš galiu juos įveikti“ -> Reaguoju neutraliai.


Paprastai mus labiausiai veikia neigiamos mintys, sukeliančios neigiamus jausmus ir nemalonią savijautą.

Kaip galime tai pakeisti?

- Fiksuoti ir atpažinti mintis. Tik atpažinę neigiamas automatines mintis galime jas pakeisti į alternatyvias ir mažiau žalingas. Lengviau fiksuoti gali padėti minčių užrašymas.

- Analizuoti situacijas, kuriose mintys kyla. Klausimai: kada, kur ir kaip kilo ši mintis? ar tai pirmas kartas? kas vyko prieš kylant šiai minčiai? kokius jausmus ji sukėlė?

- Vertinti, ar mintys atitinka faktus. Kad galėtume lengviau įvertinti, yra svarbu atskirti mintį paremiančius faktus nuo nuomonės. Teiginiai, tokie kaip „aš esu savanaudis“, „man kažkas ne taip“ yra nuomonė. Tuo tarpu „mano bendradarbis ant manęs šaukė“, „aš pamiršau išnešti šiukšles“ – faktai.

- Dvigubų standartų metodas. Alternatyva griežtam ir žeminančiam vidiniam monologui gali būti atjautos ir rūpesčio kupinas vidinis monologas. Paprastai esame daug nuolaidesni kitiems žmonėms nei sau: pavyzdžiui, draugui prieš egzaminą linkėsime sėkmės ir tikėsime, kad jam pasiseks, tačiau patys neretai galvosime, kad mums nepavyks. Vietoje to galime pabandyti sau pasakyti tai, ką sakytume kitam: „Tau pasiseks, nes skyrei daug laiko šiam egzaminui besiruošdamas. Aš tikiu tavimi“.

- Eksperimento metodas. Svarbu patikrinti, ar mintys iš tikrųjų turi pagrindą ne apmąstymų lygmenyje. Tarkime, atidėliojame rašto darbo rašymą, nes manėme, kad tai bus per sunku ar kad mes nesugebėsime jo parašyti gerai. Vietoje to galime padalinti šią užduotį į mažesnes dalis ir pasiryžti kasdien parašyti po 10 sakinių. Tokiu atveju mintis „užduotis per sunki“ arba „aš nesugebėsiu“ tampa nebe tokia reali ir užduotis palengvėja.



Peržiūrų: 11
This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now