Pažvelgus į veidrodį matau daugybę trūkumų, - tai mano nosis per ilga, tai lūpos per siauros, o dar tie papildomi kilogramai... arba atvirkščiai: “kodėl aš toks nenormaliai plonas?!?” Galvoje vis sukasi panašios mintys: “Kodėl man negali sektis, kaip kitiems, mano metų jau kiti tiek pasiekę, o aš - nevykėlis, nieko neturiu.” “Tikriausiai kiti galvoja, kad aš nenormalus kažkoks.” “Aš privalau gauti 10 iš kito atsiskaitymo, nes tik kvailiai gali blogai parašyti šitą.” “Kai nusipirksiu tą mašiną, va tada įrodysiu jiems!” “Ji tikriausiai mane apgaudinėja, nes kaip kas nors galėtų būti su tokiu kaip aš.”
Pažįstama?
Panašiai galvoju, kai jaučiuosi sau nepakankamas, savyje dažniau pastebiu trūkumus nei privalumus. Nuolat lyginuosi su kitais savo išvaizda, pasiekimais, atrodo, kad būčiau laimingas, jei tapčiau/turėčiau/sugebėčiau tiek, kiek kiti – gražesni, gabesni, šaunesni. Atsiriboju nuo aplinkinių arba keliu sau aukštus reikalavimus, nes tik per tam tikrus pasiekimus ar įsigytus daiktus galiu pasikelti savo vertę, tam kartui pasijausti “beveik pakankamas”. Tuo tarpu, nesėkmė man tolygi vidinei mirčiai, kiekvienas nepasisekimas - tai asmeninis pralaimėjimas. Man labai svarbi kitų nuomonė, pripažinimas, nes tik tada pasijaučiu kažko vertas. Man sunku priimti kito meilę, nes pats nemyliu savęs, vis keliu sau sąlygas, kurias turiu išpildyti.
Kodėl nemoku savęs mylėti?
Gebėjimas priimti visą save, su visais privalumais ir trūkumais, formuojasi vaikystėje. Mūsų tėvai, broliai ir seserys, mokytojai, draugai ir net įvairūs medijos šaltiniai augant siunčia mums pozityvias ar negatyvias žinutes apie tai, kokie esame. Žema savivertė atsiranda, kai iš viso grįžtamojo ryšio apie save viduje lieka esminė žinutė, kad “Nesu pakankamai geras”. Taip atsitikti gali dėl daugelio priežasčių: galbūt artimoje aplinkoje tau nuolat buvo kuriami lūkesčiai, kuriuos turėjai pateisinti, galbūt vaikystėje teko patirti daug streso, pavyzdžiui, sirgai sunkia liga ar patyrei nepriežiūrą. O galbūt tam įtakos galėjo turėti tavo asmenybė: kai kurie žmonės tiesiog labiau linkę į negatyvų mąstymą ar perfekcionizmą.
Kaip sau padėti labiau save mylėti?
Kadangi yra daug kelių, kurie mus atveda į nemeilę sau, priimti save “čia ir dabar” gali padėti suvokimas, iš kur ta nemeilė visų pirma kilo. Ieškoti atsakymų galime psichologinių konsultacijų metu.
Nors kelias į savęs pažinimą ir meilę sau - labai individualus, pateikiame keletą patarimų, kurie gali padėti didinti savivertę ir savęs priėmimą:
· Pastebėkite negatyvias mintis apie save, jas užsirašykite ir paklauskite savęs: “kada pradėjau taip galvoti?". Ieškokite įrodymų, kurie prieštarautų toms mintims.
· Atpažinkite, kas jums gerai sekasi. Dainavimas, valgio ruoša, o gal buvimas geru draugu? Paprastai mėgaujamės darydami tai, kas sekasi. Taip galime pasikelti sau nuotaiką.
· Kurkite pozityvius santykius: stenkitės vengti žmonių, kurie jus menkina ir daugiau būti su tais, kurie jus vertina.
· Kritinėse situacijose prieš save smerkdami, pagalvokite, ką toje pačioje situacijoje pasakytumėte draugui. Neretai draugams dalijame geresnius patarimus nei patiems sau.
Paveiksliukas: www.freepik.com