Sunkiais gyvenimo momentais daugeliui iš mūsų padeda pozityvumas. Jis suteikia vilties, jog nors dabar sunku, ateityje gali būti geriau. Ta viltis kartais gali būti gyvybiškai svarbi.
Tačiau ne visada pozityvumas yra gelbėjantis. Kai aplink dega, sakyti: „man viskas super“, - nelabai adekvatu. Tarp pozityvumo, kuris mums padeda, ir pozityvumo, kuris kenkia, yra plonytė riba, ją galime pavadinti situacijos pripažinimu. Kenkiantis pozityvumas sukuria laimės iliuziją, kuri ne įkvepia, o varžo, atkerta nuo realybės. Tik pripažindami sunkumus ir priimdami visas emocijas, kurias jie iššaukia, galime judėti į priekį.
