Pyktis – bazinė emocija, svarbi mūsų psichologinei gerovei. Jis gali padėti geriau suprasti save, savo poreikius, informuoti apie tai aplinkinius ir apsiginti, esant grėsmei. Nepaisant pykčio svarbos ir reikalingumo, neretai esame linkę jį slopinti, neigti ar jo vengti. Dažna to priežastis – klaidingas pykčio tapatinimas su agresyviu elgesiu, kuris gali kelti nerimą, gąsdinti, kenkti tarpusavo santykiams. Svarbu suprasti, kad pyktis – tai tarsi informacinis signalas apie iškilusią kliūtį vidinei gerovei (pvz.: peržengtą ribą).
Agresija – tai konkretus priešiškas veiksmas (verbalinis ar fizinis). Negalime kontroliuoti, kada supykstame, tačiau galime rinktis, ar kilusį pyktį išreikšime per agresiją. Keletas mūsų anksčiau aprašytų būdų, padedančių neišlieti pykčio agresyvia forma: https://www.tarpeiluciu.lt/post/pykčio-valdymas Naudinga literatūra, padedanti geriau pažinti pyktį santykiuose : Harriet Lerner „Pykčio šokis“
