Šis fenomenas dar kitaip yra vadinamas prokrastinacija (angl. Procrastination) arba atidėliojimu. Dažniausiai prokrastinacija yra gretinama su tinginyste. Ilgai buvo manoma, jog tai yra silpnos savikontrolės ar negebėjimo tinkamai planuoti savo laiką pasekmė. Tačiau panašu, kad prokrastinacija gali būti susijusi su emocijomis ir jų reguliacija.
Prokrastinuodami dažniausiai suprantame ne tik, kad vengiame atlikti užduotį, bet ir tai, jog jos neatlikimas turės neigiamų pasekmių. Kitaip tariant, atidėliodami veikiame prieš savo pačių gerovę. Dėl to prokrastinaciją galima laikyti tam tikra savižalos forma. Kaip ir kitos savižalos formos, prokrastinacija yra susijusi su sutrikusia emocijų reguliacija. Tai yra būdas, kuriuo psichika bando įveikti nemalonius jausmus, susijusius su užduoties atlikimu: nerimu, nuoboduliu, nepasitikėjimu savo gebėjimais, frustracija, apmaudu ir pan. Užduoties atidėliojimas vėlesniam laikui (vengimas) suteikia momentinį nusiraminimą, dėl to esame linkę tai kartoti. Tačiau prokrastinacija kartu atneša ir daug kančios: įkyriai besisukančias mintis apie užduoties atidėliojimo pasekmes, nerimą, savęs kaltinimą.
Geresnis laiko planavimas, užduočių skėlimas į mažesnes, apdovanojimai už atliktas užduotis gali padėti geriau tvarkytis su prokrastinacija. Tačiau jei tai suprantame kaip emocijų reguliacijos problemą, vienas iš galimų savipagalbos būdų galėtų būti mąstymas apie situacijas, kai baigę užduotį sulaukėte teigiamų pasekmių. Taip pat pradėjus kaltinti save dėl nedaromos užduoties, pabandykite paieškoti atjautos sau. Apie tai mūsų įrašas čia: https://www.tarpeiluciu.lt/post/atjausksave
